Sektanto bandymas sugriauti sieną. Ką slepia kalnas?

Skauda galvą, kūną, kojas ir rankas.

Po kelių valandų Sektantas pabudo. Lėtai pramerkė vieną, o paskui ir kitą akį. Pasiųntė signalą į smegenis. Niekas neatsakė. Galvą skaudėjo. Atrodė, kad kažkas būtų kaip reikiant užvožęs. Pabandė atsistoti. Kojos, rankos visas kūnas tarsi sudaužytas. O taip. Pagaliau, jis prisiminė, – siena. Atsitrenkimas į sieną. Buvo kaip reikiant smugis, nes prarado sąmonę. Lėtai atsistojo. Apsižvalgė. Prie paskutinių miško medžių jo laukė. Laukė daugiau nei penkiasdešimt į vilkus panašių gyvūnų. Tik žymiai dydesni. Kažkodėl jie nedrįso eiti iš miško. Klausimas – kodėl? Sektantas apsisuko. Už jo nugaros buvo kalnų papėdė. Jokios sienos. Į ką jis atsirenkė. Žengė kelis žingsnius į priekį ir koja atsitrenkė į nematomą sieną. Wtf? – pagalvojo Sektantas. Kas čia per burtai? Ranka palietė sieną ir nuėjo į dešinę. Kalnai turi apsauga. Tai yra geras ir tuo pačiu blogas dalykas. Geras – kažkas šią sieną pastatė ir tas kažkas nenori būti surastas. Vienareikšmiškai, tai senųjų karių darbas. Blogas dalykas – kaip ją pereiti. Juk turi būti kažkoks būdas. Sektantas prisėdo ant žemės.

Smėliavimas

Smėliavimas

Beprąsmis šaudymas. Kaip sugriauti sieną?

Smėliavimas, smėliavimas, smėliavimas…. – Galvojo jis. Kodėl G5 senoliai minėjo, kad smėliavimas, bus labai svarbu, kuomet jis bandys patenkti, ten kur gyvena senieji kariai. Prakeikta Ilidės planeta, miestas ir visa ši Požemio Karalystė. Sektanto galvoje  maišėsi mintys. Kaip man pereiti šią sieną? Kodėl būtent nematoma? Kodėl žvėrys neišeina iš miško? Jis pažvelgė į juos – visi sugulę ant samanų, su džiugesiu stebėjo, ką gi darys atvykėlis. Sektantas pašoko nuo žemės. Atsitraukė atgal ir įsibėgėjęs šoko į orą. Pakilo virš miško ir ištiesė rankas į šonus. Nuo to momento jis kabojo ore. Dar keletą sekundžių palaikė rankas ištiesęs, o paskui prisėdo ant įsivaizduojamos kėdės ir ėmė mąstyti. Apačioje likę miško gyventojai pakėlę snukius į viršų, nenuleido nuo jo akių. Smėliavimas… – Dar kartą prisiminė Sektantas. Ištiesė vieną ranką į priekį ir išovė tiesiai. Energijos pliūpsnis staigiai nulekė pirmyn ir su griausmu trenkėsi į sieną. Aplinkui smugio vietą, nušvito melsvos bangos ir lėtai įšisklaidė į šalis. Ištiesė abi rankas į priekį ir suraukė savo antakius: iš jo rankų pasipylė energijos rutuliai ir kaip kulkos lėkė tiesiai į sieną. Kaip iš automato, jis šaudė keletą minučių. Per visą mišką nusirito kurtinantys sprogimų garsai. Galėjai matyti, kaip tolumoje virš medžių pakilo tūkstančiai išgąsdintų paukščių. Beprąsmiška. Baigęs šaudyti pagalvojo jis ir vėl paniro į savo mintis.

Smėliavimas

Smėliavimas

Sektantas apskrenda sieną.

Kodėl G5 senoliai nepasakė kaip pereiti sieną? O galbut ne visiems teko su tuo susidurti? Sektantas išsitiese visu ūgiu ir žaibo greičiu šovė aukštyn į dangų. Toliau pakrypo į kalnų pusę. Kaip raketa jis lėkė vis tolyn, kol galiausiai sustojo. Apačioje buvo kalnai, o kalnų pradžia liko kažkur tolumoje. Sektantas pažvelgė žemyn ir stačia kalva nėrė į žemyn. Ištiesė abi rankas į priekį ir ėmė šaudyti. Tik šį kartą daug kartų greičiau. Šoviniai, kaip lazerio spinduliai lėkė žėmyn ir jo nuostabai, pasiekė kalnų viršunes. Po kelių sekundžių ausis pasiekė sprogimų garsai, o apačioje matėsi išsprogdintos uolienos. Dar kelios sekuntės ir Sektantas pasiekė artimiausio kalno viršunę. Sumažinęs greitį, ore persivertė ir vėl gi grakščiai nusileido ant „žemės“ Čia nėra apsauginio skydo. Vadinasi, reikės judėti artyn miško iš šios pusės. Greičiausiai priekyje bus siena ir kažkur už jos urvai.

Smėliavimas

Smėliavimas